Logistikoje sunkvežimiai keliauja tuščiai nuo 15% iki 38% laiko. 2024 m. 21,6% visų ES sunkvežimių kilometrų buvo nuvažiuota visiškai tuščiais – ir tai neapima iš dalies tuščių. Ši problema egzistuoja tiek, kiek egzistuoja kroviniai, ir dauguma įmonių laiko ją neišvengiamomis išlaidomis.
Ji nėra neišvengiama. Yra geresnių būdų valdyti automobilių parkus. Anksčiau tai buvo didelis iššūkis, tačiau dabar turime dirbtinį intelektą, kuris puikiai sugeba susieti turimus krovinius su turimais sunkvežimiais nuolat besikeičiančiais maršrutais.
Kodėl problema vis dar egzistuoja
Akivaizdus klausimas: jei tai kainuoja pramonei penktadalį produktyvumo, kodėl niekas to dar neišsprendė?
Dispečeris, valdantis šimtus sunkvežimių keliose šalyse, susiduria su nuolat kintančia krovinių prieinamybe, pristatymo langais, vairuotojų darbo valandomis, sienos kirtimais ir degalų kainomis. Žmogaus smegenys negali vienu metu apdoroti tiek informacijos. Rankinis optimalaus maršruto suradimas nėra lėtas dėl to, kad žmonės nepakankmai stengias – jis lėtas dėl to, kad galimų derinių skaičius yra tikrai pribloškiantis.
Statiniai maršrutų planavimo įrankiai padeda, tačiau negali prisitaikyti realiuoju laiku. Krovinys, tapęs prieinamas Varšuvoje 15 val., netilps į 8 val. sudarytą planą. Dispečeriai neturi kitos išeities, kaip leisti sunkvežimiams važiuoti tuščiems, o tada sprendžia kitą problemą.
Kaip mes jau esame tai išsprendę
Logistikos įmonė, su kuria dirbome, susidūrė su lygiai tokia problema. Jie turėjo didelį krovinių srautą Europos maršrutuose, o sunkvežimiai reguliariai grįždavo tuščiais po pristatymo.
Pirmasis iššūkis buvo duomenų rinkimas. Surinkomе daugiau nei 15 000 krovinių įrašų iš Lietuvos ir visos Europos krovinių platformų bei analizavome krovinių prieinamumą, atstumus, maršrutus, kainas ir kelionių laikus. Tikslas buvo sukurti sistemą, kuri galėtų pažvelgti, kur sunkvežimis bus po pristatymo, ir rasti geriausią prieinamą krovinį grįžimui.
Algoritmas, kurį naudojome, vadinamas skruzdžių kolonijų optimizacija. Pavadinimas skamba egzotiškiau nei idėja: jis imituoja tai, kaip skruzdės randa trumpiausią kelią iki maisto palikdamos feromonų pėdsakus, kuriuos kitos skruzdės seka ir sustiprina. Pritaikyta maršrutizavimui, ji vienu metu imituoja tūkstančius galimų kelių ir tobulėja veikimo metu. Skirtingai nuo statinio planavimo įrankio, ji prisitaiko keičiantis sąlygoms, tai reiškia, kad gali atsižvelgti į naujus krovinius, atnaujintas vietas ir besikeičiančius pajėgumus.
Sistema prisijungė prie kliento logistikos platformos per API, todėl maršrutų rekomendacijos automatiškai atsinaujindavo remiantis gyvais duomenimis, o ne ryto planu, kuris iki pietų jau buvo pasenęs. Vienas grįžtamas krovinys gali beveik trigubai padidinti pelną tam tikrame maršrute. Per šimtus maršrutų skaičiai greitai susidaro.
Ką tai reiškia jūsų verslui
Tušti sunkvežimiai nėra neišvengiama logistikos problema. Tai duomenų problema: yra per daug kintamųjų, kurie juda per greitai, kad bet kuris dispečeris galėtų juos sekti rankiniu būdu. Technologija, galinti tai išspręsti, jau egzistuoja, o jos nenaudojimas reiškia reikšmingus nuostolius įmonei.
Jei jūsų sunkvežimiai reguliariai atlieka vienkrypčius reisus, galbūt laikas apsvarstyti, ar maršrutų optimizavimas galėtų padėti. Investicija į sistemą yra tik dalis pinigų, prarandamų be jos.