DI agentai tapo viena populiariausių technologijų srities temų, tačiau kartu ir viena sudėtingiausių. Kitaip nei įprastas DI, kuris atsako į klausimus, agentas imasi veiksmų: jis gali naršyti internete, siųsti el. laiškus, rašyti kodą bei prisijungti prie jūsų naudojamų įrankių, ir visa tai daro be jūsų pagalbos.
Sąžiningas atsakymas į klausimą „kurį iš jų turėčiau naudoti?” yra toks: tai priklauso nuo to, ką bandote padaryti. Šiandien egzistuojantys įrankiai veikia skirtingais lygiais, yra skirti skirtingiems vartotojams ir siūlo skirtingus kompromisus. Šis vadovas sutelkia dėmesį į tris praktines situacijas: individualioms užduotims, automatizuojant pasikartojančius darbo srautus ir kuriant kažką sudėtingesnio komandai ar verslui.
Geriausi DI agentai asmeniniam naudojimui
Daugumai pradedančiųjų pasirinkimas susiaurėja iki dviejų įrankių: „Anthropic” sukurto „Claude Code” ir „OpenAI” sukurto „Codex”. Abu veikia „VS Code” aplinkoje, abu gali skaityti jūsų failus, siųsti el. laiškus, naršyti internete ir jungtis prie išorinių įrankių. Iš pirmo žvilgsnio jie turi tą pačią paskirtį.
Praktiniai skirtumai paaiškėja, kai juos naudojate reguliariai. „Codex” yra efektyvesnis žetonų naudojimo atžvilgiu, tai reiškia, kad jis pateikia panašius rezultatus, sunaudodamas mažiau jūsų naudojimo limito, o tai leidžia jums nuveikti daugiau, kol pasieksite prenumeratos limitą. Kasdieninėms užduotims tai siūlo geresnį kainos ir kiekybės santykį. Kita vertus, „Claude Code” geriau susitvarko su sudėtingesnėmis užduotimis: kelis failus pasitelkiančius projektus, daugiau mąstymo reikalaujančias užduotis ir viską, kas susijusi su naršymu ar išorinių programų naudojimu užduoties atlikimui. Jis taip pat prieinamas kaip „VS Code” plėtinys, darbalaukio programa arba internete, todėl yra lengviau pasiekiamas, jei norite pasirinkti darbo aplinką.
Techninių žinių neturintiems vartotojams, kurie pirmą kartą išbando pokalbių robotus, „Claude Code” siūlo lengvesnę pradžią. Tiems, kurie nori iš 20 eurų kainuojančios prenumeratos išspausti daugiau naudos, „Codex” yra ekonomiškesnis pasirinkimas. Abu produktai yra pakankamai galingi, todėl skirtumas atliekant kasdienes užduotis yra mažesnis nei aprašoma internete. Vis daugiau žmonių sąmoningai naudoja abu: vieną prašo atlikti darbą, kitą – jį peržiūrėti, taip kompensuodami vienas kito trūkumus vykdant užduotį.
Geriausi procesų automatizavimo įrankiai
Kai norite automatizuoti ištisuos darbo srautus (veiksmų sekas, kurios vykdomos savaime, suaktyvinamos tam tikro įvykio, be jūsų įsikišimo), jums prireiks kitokios kategorijos įrankių. Čia į pagalbą ateina tokios platformos kaip „Zapier”, „Make” ir „n8n”.
Visos trys leidžia jums sujungti esamus įrankius ir sukurti automatizuotas sekas tarp jų: kai gaunamas naujas el. laiškas, sukuriama užduotis; kai pateikiama forma, atnaujinama skaičiuoklė ir pranešama jūsų komandai. Skirtumas tarp jų yra ne tai, ką jos gali automatizuoti, o tai, kaip sudėtinga pradėti jas naudoti.
„Zapier” yra labiausiai prieinama. Ji turi didžiausią programų integracijų biblioteką ir paprastą naudojimo sąsają, sukurtą mažai techninių žinių turintiems vartotojams. Jei norite, kad viskas veiktų greitai, o jūsų darbo srautai yra palyginti paprasti, „Zapier” yra greičiausias būdas. Kompromisas yra kaina: ji skaičiuojama už kiekvieną užduotį, todėl, didėjant apimčiai, tampa žymiai brangesnė.
„Make” užima tarpinę poziciją. Ji siūlo sudėtingesnę darbo eigos logiką nei „Zapier”, pavyzdžiui, sąlyginį sprendimų priėmimą, duomenų transformavimą, daugiažingsnes sekas, tačiau lieka prieinama ir be programuotojo pagalbos. Be to, esant lygiaverčiam darbo apimties lygiui, ji kainuoja žymiai mažiau, todėl labiau tinka komandoms, kurioms „Zapier” paprastumo jau nebeužtenka, bet kurios neturi inžinerinių išteklių.
„n8n” sukurta techninėms komandoms. Ji yra atviro kodo, gali būti savarankiškai įdiegta jūsų pačių infrastruktūroje ir iš trijų variantų siūlo giliausiią integraciją su DI įrankiais. Organizacijoms, turinčioms duomenų privatumo reikalavimus, dideles automatizavimo apimtis ar sudėtingą veiksmų logiką, tai yra galingiausias ir ekonomiškiausias variantas dideliu mastu, tačiau tam reikia asmens, kuris galėtų jį nustatyti ir prižiūrėti.
Teisingas pasirinkimas grindžiamas paprasta logika: pradėkite nuo savo komandos techninio lygio, o ne nuo įrankio funkcijų sąrašo. Daugumai žmonių pakaks vieno iš minėtų variantų. Kai kuriems – ne.
Kai standartinių įrankių nebeužtenka
Iki šiol aptarti įrankiai puikiai tinka įvairioms situacijoms. Tačiau jie sukurti bendram naudojimui, o tai reiškia, kad jiems būdingi bendri apribojimai: iš anksto nustatytos integracijos, fiksuota logika ir negalėjimas prisitaikyti prie konkrečios įmonės veiklos ypatumų.
Asmenims ir mažoms komandoms tai retai kada kelia problemų. Tačiau įmonėms, turinčioms sudėtingesnius reikalavimus – daug sistemų, kurias reikia sujungti, konfidencialius duomenis, kurių negalima perduoti per trečiųjų šalių infrastruktūrą, arba procesus, kur klaida gali turėti realių pasekmių – standartiniai įrankiai pradeda rodyti savo apribojimus.
Individualūs agentai yra sukurti konkrečiai veiklai, o ne bendram naudojimui. Jų kūrimas reikalauja daugiau laiko ir žinių, tačiau rezultatas atitinka jūsų procesus, o ne atvirkščiai. Paprastiems poreikiams minėti įrankiai yra tinkamas pradžios taškas. Sudėtingesniems poreikiams įgyvendinimas yra toks pat svarbus kaip ir pati technologija, o tai gali reikšti, kad reikės pagalbos iš šalies.